Visgi Luknei tai pirmos kalėdos. Bet... Nepavyko padaryti taip, kad jos būtų ypatingos. Nebuvo jos ir blogos. Kažkokios eilinės. Netgi sakyčiau, tiesiog buvo ir tiek.O kad būtų ypatingos, pritrūko kažko, kas nuspalvotų sielą tais spalvotais burbuliukais, kuriais puošiam eglutę.
Kažkodėl noriu skųstis, dejuoti ir ieškoti kaltų. Bet tramdau save, nes juk ir pati niekuo neprisidėjau prie to, kad būtų gera.
O gal nenorėjau prisidėti...
Gal man tiesiog trūksta kalėdų širdy...
Gal tiesiog norėjau Kalėdų namuose - jaukiai ir ramiai...
Gal...
Simonui, žinoma, buvo smagu - šurmulys, tradicijos, įprasta eiga, dovanos. Dėl jo ir važiavome į Užventį. Na, dar dėl senelių. Tik, kad viskas taip sudėtinga...Et...
Gal kada turėsim savo tikrasias Kalėdas...Neturiu net nuotraukos, kuria galėčiau pasakyti - čia mūsų Kalėdos...Nebent šitą. Gal ir nesimato, kad Kalėdos, bet užtat gaivios ir geros...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą