Net nežinau, ką apie tuos Naujus ir parašyti. Ėjo, praėjo. Šventės užsimiršo, liko tik nuotraukos. Ir tai viskas, kas buvo gražaus - vaikų džiaugsmas. Tai kad nesugadinti jo, nerašysiu apie blogus dalykus...
O kaip mūsų dienos bėga? Brolis vis labiau spygliuojasi. Kartais ne vieną prakaitą reikia nuvarvinti, kad nuraminti jo ginčus. Visais kitais variantais geras jis vaikas. Toks pat tebejautrus, mielas, mylintis ir dar naivus ir vaikiškas. Dar galiu į pažastį įsikišus pamyluoti.
Ką naujo išmoko? Oi, sunku ir pasakyti - gal kokias lygtis mokykloj dabar sprendžia
O Luknė jau greitai perlips pirmųjų metų slenkstį! Tik man dar tokia maža atrodo. Pamenu, Simonas atrodė jau toks didelis, kad tiek visko jau moka... O Luknė dar tokia maža... Na ir gerai, tegul būna dar maža, reikia man to minkšto kamuolėlio glėby.
Na, o šiaip jau stovi, tik kojos dar labai dreba, tai taip juokingai atrodo...
O šiandien kaka - balių darė. Paguldžiau be pamperso pietų miegoti, po pusvalandžio girdžiu - kalba. Nueinu, o ten viskas nuo kojų iki galvos ir visa lovytė - didelis kaka. Iščiupinėjus ir ištapšnojus kiekvieną centimetrą Nežinau, kiek ištapšnojo, kiek privalgė, ne bet ką padarysi, savo gi
Kalbėti tai nelabai ką kalba - tai mama pasako, tai nia niam (valgyti), tai didelį NEEE išrėkia, tai kažką panašaus į caca ar į ai ai ai (kaip gražu). Šiandien lyg loti bandė į Nėjų žiūrėdama (Ou Ou Ou), bet labiau panašu buvo į O O O.
Na, kad ji miegaliukė maža, nėra kada daug mokytis Be to, gera jai ir taip :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą