Apie vardą

įkeliu anksčiau parašytą Patricijos vardo atėjimo istoriją - kad užaugus perskaitytų...

Apie vardą

Kai laukiausi, nuo pat pradžių kažkur sklandė vardai - Vilija ir Rusnė. Berniukiški net nelindo į galvą. Su MB niekada apie vardus nekalbėjome, laukėme, kol sužinosime, berniukas ar mergaitė bus. Kai sužinojau, kad bus mergaitė, MB jau nekėlė ragelio...
Kai gimė mažylė, visi natūraliai klausinėjo apie vardą. O aš įstrigau... Vos pamačiusi mažylę supratau - ji tikrai ne Vilija ir ne Rusnė. Kas ji? Juokais ir švelniai ją vadinau savo Petrusia (tėtis Piotras). Bet publika nerimo - koks, koks mergytės vardas? Mėginau dėlioti visokius vardus galvoje, bet viskas atsimušdavo į neviltį - į taip ir neįvykusį pokalbį su MB...
***
Kalbėjau su savo tėčiu telefonu. Na ir sakau - Petrusia tą ir aną daro. Jis - kas, kas, Patricija? Sakau - ne, Petrusia. Jis - kas kas? Ai, nebeaiškinau...
Nežinau, kaip jis įvardino vardą, kuris jau kurį laiką skambėjo man ausyse. Gal iš tiesų Patricija? Pradėjau aplinkiniams sakyti, kad čia Patricija, bet garsiai vaiko tuo vardu negalėjau pavadinti. Negalėjau ir viskas - kaip kad gimdymo metu nebuvo stangų ir raumenys traukė vaiką atgal, taip čia vardas užstrigdavo nepasiekęs lūpų...
***
Ypač spaudžia mama - kažko jai dėl to vardo neramu. Ji sako - gi Patricija labai gražus vardas. Sakau - bet aš negaliu jo ištarti, kodėl mane spaudi? Imu žliumbti vos pradėjus galvoti apie vardą. Žinau, kad neprivalau skubėti, bet pradedu nebesivaldyti, verkiasi jau nuo visko...
***
Kalbam su drauge, kuri buvo šalia per gimdymą, skype. Ji paklausia dėl vardo ir iš karto įgarsina mano mintis - norisi, kad vaikas įprasmintų tėčio atminimą. Sakau - gal Patricija? Kažkokia asociacija į Piotrą, Petrą, Petrusią. Ji - taip, tikrai taip - tikrai tame varde gyvas tavo Piotras bus, jis džiaugtųsi... Dabar verkiu jau iš laimės, nueinu ir švelniai pašaukiu - mano Patricija - kaip upelis išsilieja vardas ir nuo tos minutės ji - mano Patricija... Regis MB iš portreto šypsosi, kai girdį šį vardą...