Luknė labai ilgai netarė K ir G raidžių. Iš vis ji labai didelė švepliukė. Miela švepliukė :) Na, bet be K kalba visai nykoka buvo. O ir pamokyti nėra kaip dar tokio pyplio. Tai laukiau, kad pati išmoks ir tiek. Nesakyčiau, kad nerimavau, šiaip, buvo įdomu, kaip vaikas netaria tokių raidžių, kurios mažyliams yra vos ne pirmosios. Gi ir sakoma, kad leliukai guguoja, nes sako gu-gu. Arba Kaka - nagi vienas pirmųjų vaiko žodžių. Luknė beveik visai negugavo, o kai pradėjo guguoti, sakė te-te-te. Kai nori kaku, sako tata. Žodžiu, K ir G nebuvo...
O vieną rytą, maždaug prieš 2 savaites tiesiog nubudo ir bekalbant labai gražiai pasakė "nieKo". pagalvojau, kad man pasigirdo, paprašiau pakartoti - ir pakartojo. Paskui dar ir dar... Su Simonu džiaugėmės labai ir vis prašėm kartoti :)
Žinoma, iki vakaro ji tą nieKo pamiršo ir vėl sėkmingai sakė nieTo. Bet K neužmiršo. Vis vaikščiojo ir kartojo K k k...
Dabar dar daugelį seniai išmoktų žodžių taria taip, kaip moka - be K, bet labai gražiai sako eiK, duoK, imK ir taip toliau.
O aš pagalvojau - va, kaip faina vaikams. Jie gali tiesiog vieną rytą nubusti ir mokėti tai, ko iki šiol nemokėjo - apsiversti ant šono, atsisėsti, eiti, ištarti vieną ar kitą raidę. Suaugę šį gebėjimą prarandame. O būtų gerai - vieną rytą nubundi ir... moki skraidyti :)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą