Pernai nešventėme Valentino dienos, bet ji nebuvo užmiršta. Tai buvo mano diena, nes dovanas pirkau tik aš. P tai buvo diena, kaip diena... O kadangi aš turėjau sūnų, kuris kažkada kažkuria proga negavęs dovanų vakare tyliai man pakuždėjo - "galėjai nors gėlę padovanoti ar atviruką nupiešti", niekada tos klaidos nebekartojau. Per Valentino dieną - taip pat. Nesureikšminau - nebuvo vakarienės žvakių šviesoje, meilių atodūsių... Vienam - šokoladuką, kitam širdelę, trečiam kažką minkšto ir pūkuoto... P nepirko nieko, bet džiaugėsi tuo, ką gavo nuo manęs...
Šiemet taip pat - aš negavau nieko, bet jam širdelę parvežiau, ašaromis aplaisčiau ir už portreto užkišau... Norėjau į kapines nuvežti, bet geriau matysiu, kaip jis ja džiaugiasi...
P.S. Nuotraukoje - rožė iš paskutinės P dovanotos puokštės mano gimtadieniui...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą