iš praeities 2008 05 29; 22:38

Smagu matyti augantį ryšį tarp vaikų. Matyti, kad jie surišti, suraizgyti, sunarplioti bendrų saitų, kurių pradmuo esu aš.

Ir tai, kas tarp jų ir manęs yra - tai MES.

Iki ašarų smagu tai žinoti ir jausti. Ir žinoti, kad kai nebus manęs, vistiek bus MES tarp jų.

Kad ir kaip susiklostytų mūsų gyvenimas, šitas MES yra šventas...

Vakar buvo Simono išleistuvės iš pradinės mokyklos. Dieve, kaip greitai jis užaugo. Jis dar pats bijo savy to, nepripažįsta, bet jau yra didelis. Žinoma, turi ir tą dalį savęs, kuri dar tokia pat maža, kokia buvo prieš 11 metų...

Ir kaip čia jos neatimti... kaip nesugriauti to, kas priklauso mažam berniukui, mano berniukui...

Dažnai būnu perdaug griežta jam...Padėk man, Dieve, būti kantresne su juo...