Keistas šiemet ruduo.
Gal kad vasaros nebuvo.
Na, kaip ir buvo, tik kad niekas nematė:) O man buvo tiek, kiek buvau Austrijoje. Na dar kelios dienos namie ir savaitgalis Druskininkuose. Visa kita buvo ruduo - šalta, šlapia, liūdna...
Netgi per 10 dienų Palangoje nepasitaikė nei vienos šiltos dienos.
Žodžiu nieko gero.
Tik kad laikas prabėgo lygiai taip pat greitai, kaip ir geru oru.
Ir niekas nepasikeitė.
Žinoma, vaikai paaugo.
Žinoma daug patyriau.
Žinoma, nutiko daug kas.
Bet visa tai nepakeitė nieko esminio. Esu tokia pat viena kaip vilkas prieš mėnulį.
Žinoma, ne visai taip. Turiu du nuostabius vaikus, turiu seserį, tėvus, turiu puikių draugų... Bet ar tai gali užpildyti žmogaus esybę...
Na, ne esmė. Esmė kasdieniniuose stebukluose. Bet va nei vienas į galvą nešauna, vertas aprašymo.
Myliu savo vaikus...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Visada esi sieloje vienas. Net kai daug žmonių aplink, net kai turi 1,2,3 vaikus, esi vienas. Visais svarbiausiais gyvenimo momentais esi vienas. Ir viltis, kad tai gali užpildyti kažkoks žmogus, veda į nusivylimą. Nėra blogai būti vienam, jei esi taikoje su savimi. Liūdnai skamba, bet taip nėra. Kai patiri didžiausius atradimus ir stebuklus, irgi būni vienas :)
Taip, tai visiška tiesa, tik gali daužyti galvą į sieną 100 kartų, kol visos durnos mintys subyrės į šipulius ir vistiek pirma nauja mintis bus apie viltį nebebūti vienam...
Ačiū, Egle, šią minutę patikėjau Tavim, galbūt net ilgam :)
Rašyti komentarą