Na va, sėkmingai perkėliau visą dienoraštį iš SM į čia.
Tai taip juokingai nuskambėjo - su praeitim baigta :)))
Šiandien su vaikais puikiai praleidome pusdienį apylinkės miškuose ir laukuose. Man labai patiko. Negalėjau atsidžiaugti, vis kvėpiau drėgną žemės ir lapų kvapą - miško kvapą ir vis nebuvo gana...
Tai dar vienas įrodymas man, kad iš tiesų yra žemėje vietą, kuri tau skirta. Tikiuosi, aš neklystu dėl savosios. Dar niekada nesijaučiau geriau, kur nors gyvendama...
Na, mano vaikai nebuvo labai sužavėti kelione. Simonas apskritai nėra gamtos vaikas, o Lu dar maža. Bet savo laibu balseliu vis šūkavo - oooo, fuuuui, tas (šlapia), balas pirštais rodė. Na irgi miesčionė tikra :)))
Bet nieko, jie gal ras savo vietą kokiame Londone:)))
Bet tikiu, kad grįžę mylės kiekvieną vaikystės kampelį:)
Mūsų ruduo :)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą