Kažkada sakiau - kai vienam mano vaikui bus ketveri, kitam - keturiolika, bus vaikai užauginti ir galėsiu atsipūsti. Taip ir buvo. Pernai, kai Lu suėjo ketveri, o Simonui 14, pasijutau dviejų didelių vaikų mama. Lyg burtų lazdele mostelėjus. Iš tiesų galėjau atsipalaiduoti ir pamėginti atsigręžti į save. Neilgam. Po mėnesio į mūsų pasaulį pasibeldė Patricija. O štai po metų jie jau trise - paauglys sūnus, penkiametė dukra ir kūdikis. O aš vėl mažo vaiko mama. Žaviuosi jais, myliu juos, dievinu kiekvieną dieną šalia jų, bet tyliai galvoju - kai vienai bus ketveri, kitai aštuoneri, o Simonui... Čia mano svajonė nutrūksta. Tada jis jau bus suaugęs ir nežinau, ar tikrai esu tam pasiruošusi...
Na, bet kol kas jam 15 ir kai kas sako, kad jis dar vaikiškas. Žinomas tas kažkas turi vyresnį sūnų...
Va, vaikšto mano penkiolikmetis man už nugaros, nešioja mažąją sesę, o nuo jo žingsnių linksta ne tik grindys, bet ir mano širdis. Koks jis jau didelis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą