O buvo taip. Rudens atostogų vidury Simonas su Lukne išvažiavo pas senelius. Likom su Patriuke abi 4 dienoms. Dienos kaip dienos, bet vakarais Patricija labai ilgėjosi brolio ir sesės. Bet greit tos dienos prabėgo. Šiandien važiavom į Ukmergę pasitikti vaikų. Patricija taip apsidžiaugė juos namo susigrąžinusi, kad iš to džiaugsmo pradėjo vaikščioti!
Iš pradžių Luknei į ranką įsikibo, kad ši ją vedžiotų (eiti įsikibus 1 ranka - taip pat visai šviežias jos pasiekimas), o kai ir to mažai pasirodė, pasileido nuo visų atramų ir nužingsniavo broliui į glėbį nesilaikydama! Paskui tai pakartojo dar ir dar kartą. Tai džiaugsmo buvo visiems! Tik man nelabai. Labai jau greit Patricija auga...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą