iš praeities 2007 08 12; 23:06

Pradėjom kasdien kakoti (tikiuosi tai visam). Tik aš dar nemoku (jau nebemoku) elgtis su tuo kasdieniu kakojimu! Taigi kasdien turim po bajerį: Ketvirtadienis. Paguldau Luknę savo lovoje ant pilvo. Be pamperso. Tik toks garselis - purpt purpt - kakas nuskrenda kokius 15 cm nuo iššovimo vietos trimis dešriukais. Juokas ima nerealiai, nes labai netikėtai ir juokingai šaudė... Penktadienis - sėdim prie jūros palapinėje. Luknė man ant kelių nuogu pukalium ant mano nuogų kojų. Jaučiu kažkas man tarp kojų slenka - šiltas, minkštas ir kažkoks labai jau lėtai judantis daiktas - nu ne sysius tikrai. Aš net pasimetu, vaidenasi galvoju. Po kiek laiko ateina mintis - kakoja. Praskečiui kojas - akurat. Pasėdžiu ramiai, leidžiu viską pabaigti, po to surenku į maišelį ir sėdim toliau... Šeštadienis. Ryte paduodu vaiką močiutei, sakau - pasidžiauk, tuoj išgersiu kavą paimsiu, eisim rengtis. Mama sako - o kaip su ja elgtis su pilnu pampersu? Galvoju - na ir klausimas, po nakties aišku, kad pilnas pamperis, vaikas gi siusioja ir naktį. Na, galvoju, nenori - nereikia, pasiimu vaiką ir pasisodinu ant kelių. Sakau - gi nieko tam vaikui neatsitiks per 5 minutes, negi reikia vos nubudus jau ir pulti tą pamperį keisti. Išgeriu kavą, dar pašokdinu ją ant kelių... Keliuosi jau eiti vaiko prausti, rengti, ogi žiūriu mano visi keliai š-ni, viskas pro šonus išbėgo mama sako - nugi sakiau, kad pilnas :))) Sekmadienis (šiandien). Sėdžiu prie kompo, skaitau, ką jūs prirašėt. Luknė rūrę vėdina man ant kelių. tik jaučiu stena. nu, galvoju, pirdena ir tiek. Ogi žvilgt - jau kakas lenda. O jėzau, ką daryt, kur nupult?!. arčiausiai buvo virtuvės kriauklė...