Luknė zyzia ir zyzia paskutiniu metu. Manau, kad dėl niekaip neišdygstančių dantų. O gal amžius toks ir jau moka naudotis savo galiomis?
O aš niekaip nespėju žiūrėti, kur bėga laikas. Rodos valandžiukę šen, valandžiukę ten ką nors paveikiu, o jau dienos nėra. O jei tiesa ta, kad su amžium vis greičiau laikas bėga, tai kas bus, kai man bus 50...
Va, ką tik Luknė nusivertė nuo pilvo ant nugaros ir guli kryžium ant žemės patenkinta savimi :) Jai laikas kitaip bėga. Jaučiu jos viena diena lygi mano savaitei. Tik nežinau, ar norėčiau būti leliuku, net jei viena diena prilygsta savaitei... Kai esi vaikas viskas kitaip atrodo. O kai suaugi (ne užaugi) muilo burbulai ima sproginėti. Ir tai, ko taip laukei kol buvai vaikas arba tampa nereikšminga, arba nepasiekiama... Tie žmonės, kuriuos dievinai, pasirodo esą tik žmonės... Todėl ir nenoriu į tą iliuzijų tarpsnį. Labai jau skaudžiai atsisveikinau su savosiomis (su kai kuriomis vis dar bandau kovoti)...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą