2008 m. spalio 28 d., antradienis

iš praeities 2007 08 01; 22:20

Oi, na ir dienelė!
Visą dieną virtuvėje - su Simonu virėm, konservavom, pjaustėm... Nežinau, iš kur jis toks, net nežinau koks, bet faktas, jei ne tas mano vaikas, tai aš nė pusės tiek nebūčiau pasidariusi. Negana to, kad padeda, bet ir pusę darbų inicijuoja. Aš nespėju tokiu tempu mąstyti, o jis vos baigiam vieną darbą, sugalvoja kitą. Taigi nuo pat ryto- nubėgo nuskinti agurkų, teko juos sukišti į stiklainius. Tada nuskynėm daržoves, jis pasisiūlė pjaustyti ir beveik viską supjaustė, man liko tik cukinija ir kalafijoras. Vos susitvarkiau su šituo darbu (apviriau užšaldymui), tuoj paklausė - ar šiandien pjaustysim obuolius uogienei. Jau nebūčiau apie juos net galvojusi, bet kai paklausė, tai pagalvojau - o kodėl gi ne. Bepjaustant, mūsų pieno tiekėja atnešė apie 6 litrus juodųjų serbentų. Teko sudoroti ir juos. O kur dar pusryčiai, pietūs, vakarienė ir kur dar pagrindinis mūsų laiko organizatorius - Luknė...
Vienu žodžiu šaunuoliai mes!

O Luknė šiandien, kaip gana dažnai pasitaiko, daug miegojo - du kartus po 3 valandas, tad turėjome laiko visiems tiems darbams. Be to, kai pastačiau vakare į vonelę praustis, lyg ir suspyruokliavo. Na čia tai visiems pasakoju mūsų gydytojos vizitavimo anekdotus. Kaip tik ten nueinu, taip ji mane sudirba :) Pirmieji sudirbimai buvo dėl maitinimo savo pienu. 4 mėnesius įrodinėjo, kad aš pieno mažai turiu, kol aš išsiaiškinau, kad ji tiesiog mažai valgo. Nuo 4 mėnesiu pradėjom valgyti košes, tai dėl pieno nebesikabina. Prasidėjo kitos "bėdos". Kai nuėjom 4 mėnesių, Luknė mažai rėmėsi kojomis. Sako - negerai, mankštinkit ir ateikit po mėnesio pasirodyti. 4,5 mėnesių Luknė puikiausiai ėmė remtis kojomis. Tad 5 mėnesių einu pas gydytoją ir vos ne nuo durų šaukiu - remiamės kojomis puikiai! Gydytoja taip abejingai pasižiūri ir klausia - o nespyruokliuojate? :))) Na ką, ir vėl gavusi šlapiu maišu per galvą išsliūkinau lauk...
Taigi, tinginukė ta mūsų Luknė :) Nei ji vartosi kaip priklauso, nei spyruokliuoja, nei šliaužioja, ką jau seniai daro jos amžiaus vaikai. Tik visai neseniai pradėjo rodyti pastangas atsisėsti, kai jau visi stengiasi atsistoti... Tik nelabai mane tai baugina. Man ji tokia miela maža, kam skubinti. Reiks ir atsisės, ir atsistos, ir vaikščios, reiks ir bėgios ir į šokius eis...

Komentarų nėra:

Tinklaraščio archyvas