Viena akimirka...
Sena ir nauja...
Graži asociacija. Nuotrauka, atsiradusi ieškant gražių kadrų, idomesnio fono dar vienam savo vaiko gyvenimo akimirkos įamžinimui. Visgi labai miela ir smagu ieškoti toje akimirkoje prasmės. Kad ir tokios - mūsų kaimo praeitis ir ateitis... Kažkas kažkada čia gyveno, mylėjo, mirė ar išvažiavo. Liko tuščia vieta. Vieta naujoms svajonėms. Kodėl gi ne mūsų...
Šiandien, būdama Širvintų bažnyčioje supratau, kad joje yra kertelė ir man. Čia mano parapija. Čia mano namai... O turėti ir jausti namus ne tik toje vietoje, kurią apriboja kiemo ribos, bet kiekviename kalnelyje, medelyje, vieškelyje, bažnyčioje yra labai gerai, manau. Tai tarsi didžiausia dovana - būti savo vietoje pasaulyje, kad iš bet kur galėtum grįžti su meile namo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą