Mirė Sigitas Geda...

„Koks vakaras ilgas! Kaip širdį man gelia!“
Bandžiau rasti poeto eiles, kuriomis pradėčiau šį straipsnį. Akys bėgo nuo eilutės prie eilutės, akyse ėmė kauptis ašaros ir niekaip nebegalėjau sustoti – verčiau puslapį po puslapio, eilėraštį po eilėraščio... Juk ne vienas augome lakstydami po Baltojo Nieko pievas, kartu su Praniuku Pramaniūgu krėtėme pokštus, vaikydami pingvinus ir asilėlius... o riešutų žydėjimas... o senos mašinėlės...
Gėda, bet teko iš naujo prisiminti, kad visi šie kūriniai – Sigito Gedos. Nes jau seniai jie tapo liaudies sąvastimi. Mūsų visų savastimi.
Ir be proto gaila, kad paskutiniai įvykiai, pasodinę poetą, rašytoją į teisiamųjų suolą, išliks atminty kaip S.Gedos paveikslas. Liūdna, jei prisiminsime daugybės puikių eilėraščių autorių tokį, kokį matėme televizoriaus ekrane paskutinėmis jo gyvenimo dienomis – pražilusį, šiek tiek susivėlusį, sutrikusį ir pasimetusį šeimyniniuose skandaluose.
Gal vyresni žmonės, ilgiau gyvenę tame laikmetyje, kai knyga, poezija buvo vertybė, kai žmonės pažino žymius rašytojus ne tik iš knygų pavadinimo, bet ir iš veido, gal jie ir pasiliks sau kitą Sigito Gedos vaizdą – ambicingo jaunuolio, tamsiais, poilgiais garbanotais plaukais.
KODĖL NENUMIRIAU JAUNAS? – pats savęs klausia poetas eilėraštyje. Gal ir labai garbinga ir gražu mirti jaunam – kol dar akys dega, kol gražus ir pilnas svajonių. Žmonės paskui garbina, vertina, gaili ir paminklus stato – koks jaunas ir talentingas, gaila... Gyventi gražiai kaip eilėraštyje yra kurkas sudėtingiau. Kurkas sudėtingiau išlaikyti save kaip krištolinę vazą viršūtinėje sekcijos lentynoje – nuvalei dulkes ir vėl žiba... ir ne paslaptis, kad ryškesnių žmonių ir gyvenimas dramatiškesnis...
Neteiskim ir nebūsim teisiami. Lai visų širdyse Sigitas Geda pasiliks lyg senas, geras draugas, su kuriuo kas pavasarį galėsim eiti grožėtis riešutų žydėjimu ar sename garaže ieškoti mažų mašinėlių...

Šie metai buvo sunkūs mūsų kultūrai. Netekome daug ryškių, mylėtų ir svarbių žmonių. Janina Miščiukaitė, Vytautas Kernagis, Edgaras Savickis, Vytautas Petkevičius, dabar ir Sigitas Geda. Saugokime jų atminimą, prisiminkime juos ir jų didžiulius nuopelnus mūsų kultūrai.

Tai tik straipsnis, bet jame iš tikrųjų tai, ką galvoju. Iš tiesų gaila, kad S.Geda labiau asocijuojasi su tuo baisiu seniu, kurį rodė per TV, nubalnota nosimi ir išgarsėjusį skandalais. Taip, neteiskime ir nebūsime teisiami... galbūt po kiek laiko ir pavyks susigrąžinti S.Gedai senų mašinėlių ir riešutų žydėjimo paveikslą...
Geriau jau jis būtų miręs jaunas. Žiauru, bet man tie jo paskutiniai paistalai knygoje „PO AŠTUONIOLIKOS METŲ: ATSISVEIKINIMAS SU JABANIŠKĖMIS“ tiesiog baisūs.
Pvz: "Visada pagalvok, stabtelk, apsičiupinėk, –ar nešies kokių vaistų nuo bybligės... "
arba
"– dulkinasi šiukšlynuose, apsirišę bybius skudurėliais, keičiasi – po tris pamainas,čia tie, čia anie, čia viršuje,čia jau po apačia... Vyrai ir bobos, katės,šuniukai, žvirbliai jiems iš paskos...Visas tas mėgdžiojimas, rudos, raudonos plastmaškės su rusiškom, angliškom ir arabiškom etiketėm...
– seilėjasi karvės, arkliai ir mašinos,elektrovežiai, orlaiviai su tiubeteikomis,tūbais ir topinambais iš Kipro,Ceilono, iš kažkokios Traviatos paskutiniojo veiksmo...
– Kvaila yra! Durno eto vsio,što oni delajut..."

Ai, tiesiog galvoje netelpa, kad ir tai to paties žmogaus parašyta:

"Aplinkui toks baltas sniegelis,Sniegelyje stovi namelis,Toks mėlynas namo stogelis,Namelyje guli laiškelis,Kurį tau, vaikeli, siunčiu..."

arba

"Su mažu vaikeliuKartą vaikštinėjau,Riešutus pražydusiusPrie Neries regėjau!
Riešute, riešute,Kas tai per žiedelis,Mažutėlis, rausvasLazdyno spurgelis!
Šitokio rausvumoNiekur nemačiau,Lazdyn, lazdynėli,Tu žydėk lėčiau!
Pažiūrėk, vaikeli.Kas jo per mažumas,Kas jo per gražumas,Kas jo per lėtumas!..."

o čia man išvis grožių grožis:

"Koks vakaras ilgas!Kaip širdį man gelia!Nuskinki jazminą,Baltoji varnele!
Nuskink man jazminoBalčiausių žiedų,Sakyk man, kad žemėjTavęs nerandu.
Koks vakaras ilgas!Tokio nemačiau!Nuskink man, varnele,Jazminą greičiau!
Nuskink man žiedelįIš pat pažemės,Nuskink, savo lūpomLapus pažymėk.
Koks vakaras ilgas!Baltoji varnele,Nuskink man jazminą,Ne baltą, tai žalią.
Nuskink man jazminą.Neskinki, nereik,Baltoji varnele,Atskrisk ar ateik..."

Nieko, susitaikysim :) Ar ne taip ir yra, kad viename žmoguje ir Dievas ir Velnias savo daro...