Luknei pagaliau atėjo dainelių, eilėraštukų laikotarpis. Iki šiol ji jų paprasčiausiai neklausydavo. Ir dabar tas klausymas labai sąlyginis - aš dainuoju, o ji reguliuoja. Pavyzdžiui mūsų dainavimas vyksta taip:
Pradedam kartu "du gaideliai, du gaideliai"
Toliau tęsiu viena "baltus žirnius kūlė, dvi vištelės, dvi vištelės į malūną vežė"
Luknė patenkinta šokinėja ir kažką rodo.
Veiksmui priartėjus prie "Ožys malė" arba "pikliavojo" arba "sijojo", ji ima reikalauti dainuoti nuo pradžių - "du gaideliai". Toliau jos kantrybė senka, senka ir mes dainuojam TIK "du gaideliai". Maždaug taip "du gaideliai, du gaideliai, du gaideliai, du gaideliai, du gaideliai..." Šitas variantas labai patinka :))
Dar visai tiktų, jei plokštelė užstrigtų ties "uodas vandens nešė" - šita dalis irgi magiška. O "saulė virė" jai greitai virsta į "viru viru košę", taigi, iš visų virimų gaunasi kažkoks troškinys :)))
Na o netrukus vėl pereinam prie 100 gaidelių...
Tai toks mūsų dainavimas, gerai, kad kaimynų nėra...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą