Vis labiau ir labiau Lu gyvenime pasireiškia darželio veikla. Jau rašiau, kad vis kažką pasakoja pasiimant iš darželio. Kai jau ėmė suprasti kas tas darželis ir nebe taip liūdėti, pradėjo šnekėti ir eidama į darželį. 2 paskutines dienas jau nebeverkė paliekama. Tik pasiimant dar graudžiai verkia, kol pribėga iki manęs. Kažkada baigsis ir tai...
O dabar keletas linksmų darželio atspindžių mūsų gyvenime:
Sėdim prie stalo, valgom, kažką kalbam. Lu priglaudžia pirštą prie lūpų (na, daugiau prie nosies, bet ne esmė) ir sako - Tsssss, niam niam. Ne iš karto supratau, kad liepia tylėti valgant :)
Po kelių dienų vėl valgom prie stalo, o ji įdomiai rankytę kumštuku tuksena į stalą ir vapa "aa-pupa". Po kelių tokių patuksenimų supratau, kad tikriausiai auklėtoja taip daro - daužo (tikiuosi nelabai smarkiai) kumščiu į stalą ir sako - "miegokit". Kai supratau ir išverčiau, ką ji nori pasakyti, ilgai abi juokėmės. Nors man nebuvo labai ramu. Suprantu, kad darželyje nėra ko tikėtis, kad auklėtojos nei balso nepakelia, apcackina visus... Ale vistiek širdį skauda, baisu, kad nebūtų muštro pamokų... ai...
Simonas niekada nieko ir niekaip nepasakodavo apie darželį, retai ir apie mokyklą kalba, tai man keista, kai vaikas taip komunikuoja. Iš vienos pusės smagu - bus galima žinoti, kuo vaikas kvėpuoja, iš kitos - ir baimės, ir streso daugiau, juk mamos visada linkę sureikšminti...
O šiandien per TV kažkas dainavo, tai ji taip įsilinksmino, kad parodė visą darželio programą - ir saulė virė, ir viru viru košė, ir akis ir ausis rodė, dainavo kažko daug ir ilgai. Nelabai ką supratau, bet nuo šito buvo džiugu - vaikui, matyt, patinka tie užsiėmimai.
Auklėtoja sakė, kad jau pilnai visur dalyvauja - ir dainuoja ir šoka, kaip moka ir piešia ir lipdo. Pirmomis dienomis atsisakydavo ką nors veikti. Irgi, reiškia, progresas. O valgo, sakė, labai gerai.
Pasisekė joms čia - dar nei 2 metų vaikas neturi, o ir pats valgo, į kelnes nesiusioja. Pasigyriau jau čia :)))
Tai tiek iš darželio serijos...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Skaitau tavo mintys apie darželį ir taip negera darosi... (na, kad ir mūsų kažkada tos pačios problemos laukia). todėl džiaugiuosi už tave kad įsivažiuojat su Lu į ritmą, "progresas" yra :) (reiškias - ir mes įsivažiuosim :). jau kartais pagalvoju - gal reik greičiau į tą daržą eit, nes dabar toks kankinantis laukimas, kad norisi kad jis greičiau praeitų...
dėl to autoriteto - tai vaikams autoritetas patinka. tikrai patinka, ypač mergaitėms. ir net pasakyčiau nekenkia, jei tik neperdaug spaudžia, ir jei tik nenukreiptas prieš kažką konkrečiai. tai kad jei ir trinkteli su kumščiu per stalą - nieko tokio ;)
Xena, manau, kad jei dar gali kiek nevesti Agnės į daržęlį, tai ir nevesk. Vis dėlto vaikui tai didžiulis stresas. Aš iš vienos pusės džiaugiuosi, kad tas progresas yra, iš kitos kažkaip skaudžiai suvokiu, kad mano vaikas jau išgyveno netektį. Ir dėl to labai širdį skauda. Kad ir žinau, jog šitos netekties nebuvo galima išvengti...
Dėl autoriteto, tu teisi, drausmė ir pamatuotas griežtumas - gerai.
Rašyti komentarą