2-asis ir 12-asis Gimtadieniai...

Gražiausi gimtadieniai - vaikų. Juose laikas kitaip bėga - prasmingai ir žadančiai...

2-asis ir 12-asis... Auga tie mano žiogai, groja savo gyvenimus, smuikuoja gražiausias simfonijas mano širdžiai... Per metus vaikams nutinka daugybė dalykų - ir džiugių, ir nelabai. Jų dienos dar turi stovinčio laiko. Suaugusio žmogaus gyvenimas dažniausiai nebeturi to stebuklo - būti laike ir nelėkti svaiginančiu greičiu. Jiems diena vis dar gali būti begalinė kad ir 10 kart per dieną. O aš jau to laiko nebesuskaitau - byra pro pirštus lyg smėlis, nebesulaikysi...

Gerai, kad galima sustoti ir pažiūrėti - štai mano vaikai, dar visai nedideli, dar tokie mieli ir naivūs. Bet taip paaugo per metus, tiek išmoko, pamatė, patyrė. Tas sustojimas ir apsižvalgymas - aukso verti. Juk jei ne gimtadieniai, gal dar rečiau sustotum. Gal dar rečiau susimąstytum. Apie augimą, apie laiko salas ir laiko vandenynus... Apie akimirkos žavesį ir kelią, kuriame akimirkų pėdutės piešia gražiausias pynes...

Štai tame kelyje Simonas - tai švelnus kaip katinėlis, tai jau visas tigras - tai šuoliais, tai tyliai tyliai - vos liesdamas žemę savo pėdomis, kurios jau beveik mano dydžio. Tai šalia, tai pabėgę į pievas - mažytės Luknės pėdų žymelės - ar linksmos ir išdykę, ar nedrąsios ir lėtos, o kartais ima ir išnyksta. Išnyksta tuomet, kai kaip drugelis užskrenda ant rankų ir jau matyti tik sunkesnės, giliau įspaustos, bet tokios laimingos - manosios pėdų žymės. Stengiuosi eiti pakraščiu, kad vaikams būtų daugiau vietos - patirti ir pašėlti. Kartu ar po vieną... Visai norėtų ir Simonas dar ant mano rankų įsitaisyti, vis dar paklausia, ar paneščiau. Sakau - galiu ant pečių, tik netoli. Bandom, nunešu iki lovos, ir abiems juokinga. Luknė, žinoma, pavydi, liepia ir ją nešti. lengva ji dar, dar toli nuneščiau. Tik, kad kai brolio nenešu, ir jos nereikia - jau nori PATI. Jau jos AŠ didelis. Nors ir nedaug dar kalba, ir dažniausiai save Lune vadina, kai ko nors labai nori - ryžtingai - sako "aš". Įdomus tas asmenybės kelias į save. O va nuotraukose save labai retai įvardina. Nemanau, kad nepažįsta. Gal sunku suvokti save 2 vietose...

Štai taip ir einam, taip mindom ir taip nešam savo gyvenimą - žavų ir nepakartojamą. SAVO.