Šį ilgąjį Mindauginių savaitgalį turėjome beveik mini atostogas. Turiningai praleistas laikas sudarė įspūdį, lyg būtų praėję ne trys dienos + penktadienio vakaras, o mažiausiai savaitė. Kažkaip bandysiu perteikti visus įspūdžius, nes norisi, kad jie neišdiltų. Tik gal ne iš karto ir ne visai sistemingai. Žiūrėsim, kaip gausis.
O šį kartą noriu prisiminimų skrynutėn įdėti Lu išmonę :)
Pasižiūri mergina pro langą, o ten sunkūs debesys plaukia ir sako - "nėra du gaideliai saulė virė". Suprask - nešviečia saulė...
Vakar buvau koncerte. Kai išvažiavau, Lu dar miegojo. Kažkaip buvo mintis pasakyti Simonui ir Vitai, kad kai nubus paduotų ko nors valgyti, bet nepasakiau... Grįžusi radau ant stalo Lu lėkštelę, kurioje buvo prikrauta šunims išvirtos miežinių kruopų košės su visokiais mėsgaliais... Ką rado vaikas ant dujinės puode, to ir įsidėjo...
Žiauroka šiek tiek - dvimečio vaiko išgyvenimo kaina galėtų būti labai liūdna. Bet šioje situacijoje buvo ir juokinga. Aš niekada neverdu šunims ėdalo atskirai. Tai nutiko tik todėl, kad svečiuojasi Tatjanos Rudė, o jai reikia maisto kibirais... Tai vaikui pilnas puodas košės pasirodė visai normalus radinys alkanam pilvui pasotinti...
Tai tiek mūsų nuotykių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą