Pasakėlė apie žiogą ir sniegelį

Luknės pavasario gyvūnėlis - žiogas. Dar visur sniego buvo pilna, kai ji pradėjo klausinėti, kur žiogas. Na ir pradėjome kurti istorijas apie žiogą - kaip jis miega po sena žole, kaip jam šalta, nes neturi nei paltuko, nei batukų, laukia pavasario, kad saulytė sniegą ištirpdytų. Tad šiai dienai turime visai neblogą pasakėlę:
Gyveno kartą žiogas. Jis buvo labai linksmas ir draugiškas. Bet atėjo žiema, pradėjo snigti sniegas ir žiogui teko ieškotis pastogės. Žiogelis susisuko lizdą iš žolės ir užmigo. O sniegas vis snigo ir snigo. Greitai nebesimatė nei žiogo, nei jo namų...
Atėjus pavasariui, žiogas ėmė prašyti saulytės:
- Saulyte saulyte, pašviesk, ištirpdyk sniegelį, sušildyk vargšą žiogą. Aš neturiu nei paltuko, nei batukų, niekas man jų nepasiūdina. Nes neturi tokių mažų adatėlių. Man labai šalta.
Saulytė buvo labai gera ir sutiko padėti žiogui - pašvietė kaitriau ir sniegas ėmė tirpti. Bet sniegas nenorėjo ištirpti ir pravirko:
- Saulyte saulyte, neištirpdyk manęs, prašau. Aš irgi noriu pamatyti pavasarį. Jei ištirpsiu, manęs nebeliks. Aš nenoriu išnykti...
Saulytė nuliūdo, nes nenorėjo nei vieno skriausti ir pasislėpė už debesėlio. O sniegas ėmė dar smarkiau snigti, kad jo dar daugiau būtų. Taip ir būtų žiogas toliau šalęs, saulė tupėjusi už debesies, o sniegas snigęs ir snigęs iki pat dangaus.
Bet pro šalį skrido varna ir sako:
- Kaaarrrr! Na ko jūs nusiminę. Gi ištirpęs sniegas niekur neišnyks - jis virs vandenėliu ir gyvens upėse, upeliuose, šaltiniuose, ežeruose, balutėse. Jis galės laistyti gėlytes ir kas rytą atnešti rasos lašelį žiogui nusiprausti.
- Ar tikrai aš niekur neišnyksiu, ar tikrai galėsiu gyventi balutėje už Luknės namo? Ir ji galės po mane braidyti? Ir žvirbliai gers mano vandenėlį? - ėmė klausinėti sniegelis. - Tada aš noriu ištirpti!
Saulytė apsidžiaugė ir taip kaitriai pašildė sniegelį, kad per vieną dieną jo nebeliko. Žemėn ištekėjo šimtai upeliukų, o už Luknės namo apsigyveno balutė.
Sušilęs žiogas vėl uždainavo savo linksmą dainelę ir visi ilgai ir laimingai gyveno visą vasarėlę...

Štai tokią pasaką mes sekam važiuodamos į darželį ir iš darželio kiekvieną dieną. Tik žiogo dainelė vis kita būna :)