Norai

Vakar (oi, kol parašiau, tai jau seniai nebe vakar...) buvome prie ežero nuvažiavę. Sena Luknės svajonė šiais metais. Ten nuėjome į salą, kurioje auga senas sausas medis. Tiksliau ne auga, stovi... Luknė susidomėjusi tuo medžiu visko klausinėjo - kodėl sausas, ko jis čia stovi, kam jo reikia ir t.t. Na ir sugalvojau pasaką - sakau tikriausiai čia norų medis. Susidomėjo - kaip norų, kokių norų... Sakau - reikia prieiti ir apkabinus medį paprašyti, kad išpildytų norą. Ji pirma liepia apkabinti ir sugalvoti man. Taip ir padarau. Tada apkabina ji. Klausiu - sugalvojai norą? Sugalvojau. Kokį? Kad šiandien galėčiau maudytis...
Kaip lengva su kai kurių žmonių norais, pagalvojau. Jei tik labiausiai nori to, ką gali turėti - juk mes ir atvažiavome maudytis :)
O mano noras, kaip visada pats sudėtingiausias buvo, kokį tik galėjau sugalvoti...