Princesė

Sekmadienio rytas. Visi aptingę. Lu drybso ant sofos, žiūri filmukus, valgo košę, aš irgi vis dar su naktiniais ir chalatu. Nors rytas baigia virsti pusiaudieniu... Sekmadieniais galima :) Lu laikas nuo laiko ką nors sukomanduoja. "Išvirk košės!". Šiaip dažniausiai mes tokias komandas drauge paverčiam prašymais. Bet šiandien aš tingiu. Vistiek be manęs niekas tos košės neišvirs, tad liepiama ar prašoma turėsiu virti... Po kiek laiko "mama, nunešk lėkštę!". Oiii, šitą aš irgi tingiu... Dar po minutėlės: "mama, atnešk rūbus!". Na jau to per daug, tiek kėsinimosi į savo tingėjimą negaliu pakelt :) "Lukne, aš tau ne tarnaitė ir netarnausiu, atsinešk pati", - pasakau. "Princesėms visada tarnaitės tarnauja", - atsako mano princesė. Ir niekas čia nekaltas - aš pati jai įkaliau į galvą, kad ji princesė. Sutrinku labai trumpam. "O ar žinai, kad princesių mamos yra karalienės ir joms taip pat kažkas tarnauja?" - pusiau teiginiu, pusiau klausimu išsprendžiu problemą ir toliau leidžiu sau nevykdyti komandų ir netgi neauklėti staiga suprincėsėjusios savo mergaitės :)))