Na va, turim pirmą dantuką. Vakar Simonas, prajuokinęs sesę, pamatė skylutę dantenose, o šiandien jau galima užčiuopti aštrų dantuko kraštelį :)
Štai ir dar vienas etapas vaiko augime. Pirmo danties išdygimas... Gražu ir miela. Bet ir graudu kartu. Nežinau kodėl. Gal todėl, kad su kiekviena diena mano kūdikis auga ir gretai nebebus mažytis mano kūdikėlis, nebebus toks šiltas minkštas kukuliukas ant mano rankų. Gal todėl, kad mano meilė begalinė ir vis dar gyvas širdyje stebuklo jausmas. Bijau Luknei augant užmiršti šitą saldų stebuklo pajautimo skonį ir kvapą...
Man taip reikėjo šito vaiko...Ir ano reikėjo.
Man abu vaikai - didžiausias stebuklas mano gyvenime...
Pamenu ir kaip Simonui išdygo pirmas dantukas. Pamačiau jį einant mieste. Kažkaip nubudęs plačiai nusišypsojo - žiūriu pupsi kažkas balta! Žiūrėjau ir žiūrėjau į tą baltą perliuką kokį 100 kartų per dieną :)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą