Vaikai...

Sekmadienis, sėdžiu viena namie, visi vaikai kas sau išsilakstė... Ech, būtų dabar P gyvas, džiaugtumėmės tokia ramybe...
Patriukė po langu septintą sapną jau sapnuoja, Lu po kaimą su vaikais duodasi. Iki šiol nerūpėjo jai kaimo vaikai, net nematydavo jų, o čia kurią dieną parlėkė kaip rublį radus - pas kaimynus vaikųųųųųųųų yraaaaaaa!!! Tai nuo to laiko ciokino vis, kada jie vėl išeis, kad galėtų kartu pažaist. Vakar kažkaip laiku nenuciokino, tai kol nuėjo, visi jau po namus išsilakstė. Pasitrynė palei kaimynų daržą ir namo pamatus ir parėjo namo. Šiandien pagaliau pataikė - visa krūva tų vaikų - tai viename, tai kitame kieme. Mergina euforijoje - parlekia, pirštines naujas apsimauna ir vėl lekia... Tegul...
Simonas šiandien sulai už kaimo beržą pragręžė, tai išvažiavo (su mašina!) žiūrėt, ar gerai varva ir kamuolio krepšinio aikštelėj pamėtyt...
Tai štai, tau, moč, ir vaikai - čia turi juos, čia nebeturi...