Šiandien vėl su vaikais klaidžiojom po apylinkes. Aš vėl svaigau, o šiandien dar ir saulėta! Tačiau nei vaikai nei šuo nesvaigo, anaiptol! Lu išvis nuo rankų nelipo, o padėta ant žemės, jei nėra ryškaus sauso takelio, nei žingsnio nežengė. Šuo irgi vis taikėsi ant rankų įsitaisyti. Ot kompanija...
Na dar Simonas šį kartą lengviau reagavo. Tačiau ne už dyką, kaip sakant. Visų pirma dėl to, kad galėjo vairuoti mašiną, o antra dėl to, kad žinojo, jog turim mažai laiko, nes greitai Lu reikės miegoti.
Na, tai privažiavom kuo arčiau mano vakar nusižiūrėtos vietelės, nutysėm ant rankų Lu iki tos vietelės, bet jai atsisakius ir ten vaikščioti, nors ten tokia graži samanėlė, erdvė ir maži berželiai, dar kiek pasitąsėm pakaitom su ja po greta esantį mišką ir grįžom namo.
Nepaisant vaikų ir šuns nepasitenkinimo, man vistiek buvo smagu. Kita vertus, jei taip dažniau, gal ir jiems imtų patikti ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą