Maži tie mūsų darbeliai ir retoki, bet visgi kartais imam ir patepliojam. O prisiskaičiusi, kaip kitos mamos jau visus šedevrus su vaikais daro, pabandėm ir mes papūkuoti gyvūnėlius. Žinodama Lu charakterį, nupiešiau diiiidelį aviną, priplėšiau vatos, pasiėmėm klijų (šįkart tingėjau virti, virsim kitą kartą) ir sėdom pūkuoti. Pradžia buvo liuks! Lu ėmė vatą, mirkė į klijus švelniai, kaip aš ir tikėjausi, tad neteko pasigailėti dėl tingėjimo juos išsivirti, ir klijavo vatą tiksliai ten, kur nupieštas buvo avino pilvas. Bet... viską į vieną bokštą :) Tai man teko labai meistriškai vatos paskirstytoja dirbti. Kai prisikirsčiau avino pilvą, teko nupiešti mešką, nes Lu vis dar klijavo bokštą...
Vos nupiešiau mešką, Lu čiupo rauti gaurus avinui, teko dirbti gelbėtoja ir rodyti, kad mes dar turim daug vatos, užteks ir meškai... na, bet ji gal iš prigimties ūkininkė ir žino, kad avys augina vilną, kurią galima pešti...
Šiaip ne taip apipūkavus abu gyvius, Lu užsimanė nuspalvoti foną. Aš tuo tarpu spėjau suslėpti klijus ir vatą, ją nufotografuoti, o kai nusibodo spalvoti, slėpiau ir visą šedevrą, nes mažoji ūkininkė vėl čiupo pešioti kūdlas...
Tai taip baigėsi mūsų pirmasis pūkavimas - merga jaučiu nievrubilas', kas čia buvo, o aš suplukusi sėdau gerti kavos, apsidžiaugusi, kad pagaliau viskas baigėsi, o ir jau galėsiu visiems sakyti - va, kaip užsiiminėju su vaiku :)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą