Bėga laikas...

Bėga laikas be proto greit. Ar vaiką augini, ar dirbi, lekia dienos vienodu greičiu. Gal kad amžius toks - kasdien kažkur važiuoji, su kažkuo bendrauji... O gal nuo žmogaus priklauso. Gal kas nors baigia mirti iš nuobodulio. O gal kas nors, atsidūręs mano vietoje, galvotų - kaip nyku ir nuobodu, laikas tiesiog stovi vietoje... Kaip ten bebūtų, kiekvienam savo tempas, o man manasis - pakankamai greitas.
Manau mano vaikams taip pat. Pilnai tikiu, kad paaugę jie man priekaištaus už tai, kad permažai leidom laiko namuose, jaukiai sėdėdami, o vis kur nors kokius nors reikalus tvarkėm. Rodos vaikams turėtų patikti mobilumas, ale jaučiu, kad mano vaikams jau reikia ramybės. O gal tik taip atrodo. Kai sudedi visas veiklas per savaitę, ne tiek jau daug gaunasi, bet kai Luknė tik dabar pradėjo darželį lankyti, jei gal ir norisi namie pabūti. O Si bėda ta, kad jis jau baigia išaugti "mamines" veiklas. Tad bandysiu jį jam tinkančią veiklą įkaišioti - jau įsiūliau šaulių būrelį ir baseiną, bereikia padėti užsirašyti, nes jis nėra labai drąsus. Gal po kokių metų ir sustos kiek laikas, kai viskas ir visiems jau bus kasdienybė...